Kai kartais norisi tiesiog dingti..

Kartais taip norisi pradingti, tiesiog pradingti, nuleisti rankas, tapti kitu žmogumi. Kartais norisi dingti nors vienai minutei, ten kur tavęs niekas nerastų, ten kur galėtum pabūt visiškai viena. Kartais norisi skristi išsplėstais sparnais, kilti ir niekada nenusileisti. Būti toli, toli ten kur niekada tavęs niekas nerastų.
Mama sako, kad aš visad, atsiradus sunkumams, bandau nuo jų pabėgti, o ne juos įveikti. Bet man jau per sunku. Pavargau ir nebeturiu tam jėgų. Pavargau stengtis, kad būtų geriau. Taip kartais pavydžiu kitiems jų gyvenimo. Taip norėčiau būti jų vietoje. Kartais naktimis svajoju, kad ryte atsikelsiu ir viskas bus gerai. Bet, kad būtų gerai reikia įdėti bent šiek tiek pastangų. O aš tik sėdžiu ir dejuoju kaip viskas blogai. Viskas. Nebedejuosiu. Nebeverksiu. Atsibodo. Nuo šiandien bandysiu džiaugtis gyvenimu. Daugiau šypsotis ir juoktis. Ir dar turiu nedidelę viltį, kad vieną dieną ir man nusišypsos laimė. Aš tikiuosi. Labai labai.



Su meile, Evelina