Tiek nedaug. Tik trupučio meilės.

Aš tiesiog noriu šalia žmogaus, kuris mane suprastų ir tiesiog priėjus kryžkelę,eitų kartu su manimi.



Dieve, atrodo tiek nedaug noriu. :?

Norėčiau laikyti ne tik šiltą puodelį rankoje, bet ir jausti svetimą ranką delne. Sėdėti priešais dainuojančią vaivorykštę ir klausytis grojančių žiogų. Mudu sėdėtume ten… ten, kur glosto mus lietus ir glamonėja pavasaris, o bėgančios kregždutės mums pranašaus „lis“. Tik norisi būti tuo, kuris padėtų Tau kovoti su po blakstienomis besislepiančia tamsa. Ir jokios ašaros nekris ant žemės. Jos pasieks mūsų delnus, o mes jas sodinsime į rusvus vazonėlius, ir atėjęs pavasaris iš jų užaugins dvi svajones. Jei norėsi, mudu jomis pasidalinsime…

Bleemba, kaip trūksta kažko šalia. :///

Dear God...

Dear God, make me a bird. So I could fly far. Far far away from here.

Gerai ten, kur manęs nėra.

Taip laukiau vasaros. Skaičiavau dienas iki jos. O dabar kai jau ji atėjo, taip nieko ir nepajutau. Darosi liūdna. Niekas neparašo. Atrodo, niekam nerūpiu. Bjaurus jausmas. Ir vėl negaliu užmigti nuo įvairiausiu minčių, o atsikeliu užtinusiom akim ir ant, nuo ašarų šlapios, pagalvės. Pavargau. Nieko nebenoriu. Atrodo visiems tik trukdau, atrodo gerai ten, kur manęs nėra. Noriu atostogų, noriu pailsėt, noriu dingt iš čia, noriu, kad bent kasnors manęs pasiilgtų, kad kasnors prieš užmiegant apie mane pagalvotų. ech. kaip nors. Ištverdavau ankščiau, ištvęrsiu ir dabar.

Ačiū.

Turbūt visi žino tą jausmą, kai reikia išsiskirti su Tau brangiais žmonėmis. Palikti tai, kas tau miela, kur esi pripratęs, kur tau gera. Ankščiau norėjau, kuo greičiau palikti mokyklą, klasiokus. Pereiti į gimnaziją. Nauji draugai, nauji mokytojai, nauji nuotykiai. Viskas nauja. Bet dabar, kai liko tiek nebedaug, kai reikės viską palikti, darosi taip velniškai gaila. Aštuoni metai paleisti kartu, tiek visokių nesamonių pridaryta kartu. Jaučiuosi tokia sava su jumis. Taip visi susigyvenom, visi tapom lyg šeima. Ir dabar taip paprastai išsiskirsim. Gaila bus su jumis išsiskirt, tikrai baisiai gaila. Jau dabar gerklėje toks gumulas stovi ir ašaros rieda. O kas bus kai jau reikės išsiskirt visam? O dieve, baisu net pagalvot. Ne, mes susitiksim, dažnai. Aš pasistenksiu, kad susitiktumėt. Nes man tikrai daug reiškiat. Ir aš tikrai be proto jus visus myliu. Ačiū už viską.




P.S. Atsiprašau, kad įdėjau ne mūsų foto. Niekaip neradau kur mes visi, arba kažko trūksta, arba kažko perdaug. (chuckle)


Su didele meile Jums, Evelina.

Kartais reikia tiek nedaug. :)

Kartais tiesiog pasivaikščiojimas vakare su brangiu žmogumi, nuoširdūs pokalbiai apie viską ir apie nieką, gali taip pakelti nuotaiką, kad jau niekas jos nebesugadins. :)

Zzzzz.

Dieve dieve... Šią savaitę tokia pervargus jaučiuosi. Atrodo griūčiau bet kur, kad tik pamiegot. O tiek visko pabaigt reikia, kad nėra laiko net pailsėt normaliai. Atrodo, prisėdi kur minutei, ir atsijungi. Nieko negirdi, nieko nematai. Taip gera tada būna. Ech, džiaugiuosi, kad ryt penktadienis. Turiu vilties, kad savaitgalį išeis pailsėt. Na, o dabar lekiu toliau namų darbų daryt. Zzzzz.











Baisiai labai pavargus, bet vis tiek su meile, Evelina.