Taip laukiau vasaros. Skaičiavau dienas iki jos. O dabar kai jau ji atėjo, taip nieko ir nepajutau. Darosi liūdna. Niekas neparašo. Atrodo, niekam nerūpiu. Bjaurus jausmas. Ir vėl negaliu užmigti nuo įvairiausiu minčių, o atsikeliu užtinusiom akim ir ant, nuo ašarų šlapios, pagalvės. Pavargau. Nieko nebenoriu. Atrodo visiems tik trukdau, atrodo gerai ten, kur manęs nėra. Noriu atostogų, noriu pailsėt, noriu dingt iš čia, noriu, kad bent kasnors manęs pasiilgtų, kad kasnors prieš užmiegant apie mane pagalvotų. ech. kaip nors. Ištverdavau ankščiau, ištvęrsiu ir dabar.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą